Vytautas Kernagis. Pirmieji.

Praėjus kiek daugiau nei pusantrų metų po pirmosios Vytauto Kernagio fondo išleistos kompaktinės plokštelės „Neatrastas Vytautas Kernagis“, pristatyta antroji – „Vytautas Kernagis. Pirmieji“.

Vytauto Kernagio fondas aptiko juostinio magnetofono juostą, ant kurios dėžutės šono Vytauto Kernagio ranka buvo parašyta – PIRMIEJI. Juostoje įrašytos 1972 metais Vytauto atliekamos dainos. Įrašai daryti buitinėje aplinkoje, Vytauto kambaryje. Albume neįprastai skamba jauno Vytauto Kernagio balsas. Jam tuo metu buvo tik dvidešimt vieneri.

Juostai – 38 metai, todėl buvo nemaža tikimybė, kad juostos nepavyks skaitmenizuoti (perrašyti į skaitmeninį formatą) dėl natūralaus mechaninio (fizinio) susidėvėjimo. Todėl tai padaryti buvo patikėta Artūrui Pugačiauskui, dirbusiam ir su „Neatrasto Vytauto Kernagio“ archyvinių įrašų perrašymu bei restauravimu. Tačiau net ir apdorojus įrašus šiuolaikinėmis technologijomis, vietomis girdimas laiko paveiktos juostos bangavimas, kuris nenoromis mus nukelia į tuos laikus, kai gyvavo legendinis Vilniaus Brodas (dabartinis Gedimino pr.).

Šiame albume 23 dainos: Kelio daina, Mano pievoje, Keistumas, Kai pasibaigs lietus, Tu neklausk: „Kas atsitiko!“, Tai aš, Mėlynoji paukštė, Išeinu, Juk sakiau, Nemušk žalčio, Niekas, niekados, Broliai ir saulelės, Vieversėliai, Šiam pasauly visko būna, Pasiklydę milžinai, Nuo mano lango, Purpurinis vakaras, Pabėgę žirgai, Pupa, Pasijuokim, Ir dangun nuėjo žemė, Ėjau aš per lauką, Paukščio sapnas. Beveik pusė dainų – niekada taip ir nebuvo atliekamos plačiajai auditorijai. Vienintelį šių dainų atlikimas – albume „Vytautas Kernagis. Pirmieji“.

„Vytautas Kernagis. Pirmieji.“ – tai per stebuklą išlikę patys pirmi Vytauto Kernagio atliekamų dainų įrašai. Daugumos šių dainų niekas nėra girdėjęs… nebent prieš 38 metus, kartu su Vytautu Kernagiu jas dainavę Vilniaus Brodo vaikai…

Vytautas Kernagis. Pirmieji.

Neatrastas Vytautas Kernagis

2009 metais Vilniaus miesto Rotušėje Lietuvos publikai buvo oficialiai pristatytas naujas, po Vytauto Kernagio mirties išleistas albumas – „Neatrastas. Vytautas Kernagis“. Jame galima rasti dešimt iki šiol negirdėtų maestro atliekamų kūrinių, kurie 1991 m. buvo parašyti spektakliui „Geras žmogus iš Sezuano“.

Spektaklį „Geras žmogus iš Sezuano“ statė režisierė Aurelija Ragauskaitė Klaipėdos dramos teatre pagal to paties pavadinimo Bertolto Brechto alegorinę pjesę. Būtent jai kilo mintis pasikviesti V. Kernagį sukurti muziką spektaklio zongams. „Man lietuvių kompozitoriai atrodė tokie klasikiniai, neturintys to „smoko“, teatro publikos pojūčio. O Kernagis – kaip jis apie Nieką dainavo, apie Severiutę, kitas balades! Jis dainavo brechtiškai – neįsijausdamas. Be to, jis labai gerai jautė tekstą. Dėl to aš jį pasišaukiau. Paprasčiausiai telefonu paskambinau, pasakiau: „Vytautai, yra toks pasiūlymas, jeigu norėsi – priimsi“. Jis atsirado su dideliu džiaugsmu.“ – pasakojo režisierė. Prasidėjus trupės repeticijoms maestro atvykdavo į Klaipėdą, atveždavo po vieną kitą zongą, repeticijų kambary sėsdavo prie pianino ir sudainuodavo. Čia pat būdavo daromi įrašai, iš kurių aktoriai mokėsi dainuoti.

Spektaklio pagrindinio vaidmens atlikėja Regina Šaltenytė vėliau prisiminė, kad po daugelio metų teiravosi Vytauto Kernagio, kodėl jis pats niekur neatlieka tų zongų. Juk tai dešimt muzikinių gabalų, nežinoma jo muzika, kitokio žanro, kitos krypties, nors Kernagis yra Kernagis. Maestro tada jai atsakė: „Kad aš juos užmiršau“. Jis padainavo aktoriams ir užmiršo, natomis jis neužrašydavo savo dainų. Tad liko tik repeticijų įrašai, kuriuose jis dainuoja ir groja pianinu.

Praėjus 19-ai metų, Regina Šaltenytė perdavė išlikusias juostas su minėtaisiais įrašais V. Kernagio šeimos nariams. Tuomet vienas iš geriausių garso režisierių Lietuvoje – Artūras Pugačiauskas – juos sutvarkė ir restauravo, panaudodamas tiek iki šių dienų dar išlikusius juostinius magnetofonus, tiek pačias pažangiausias garso atkūrimo technologijas. Vėliau ilgametis Vytauto Kernagio bendražygis Andrius Kulikauskas visus zongus aranžavo – tokiu būdu prie maestro balso bei pianino įrašo prisidėjo įvairūs instrumentai ir jų partijos, todėl dabar visi kūriniai skamba faktiškai taip pat, lyg viskas būtų įrašyta profesionalioje garso įrašų studijoje.

Tai, ką galima išgirsti albume „Neatrastas. Vytautas Kernagis“, gali būti vienos iš paskutiniųjų dainų, kurias parašė Vytautas Kernagis.

Siūlome pasižiūrėti filmuką, apie tai, kaip atsirado šis albumas:

Neatrastas Vytautas Kernagis

Nes nežinojau, kad tu nežinai…

Ši kompaktinė plokštelė buvo platinama kartu su knyga „Nes nežinojau, kad tu nežinai“.

Joje galima išgirsti 1983 metų kabareto „Tarp girnų“ koncertinį įrašą iš buvusių Vilniaus sporto rūmų ir pirmosios Dainos teatro programos „Kur giria žaliuoja“ fragmentus. Taip pat vaizdo įrašus iš Dainos teatro programos „Tas beprotiškas kabaretas“, 1991 metai vykusio autorinio koncerto Lietuvos Aukščiausios Tarybos gynėjams bei iš Dainos teatro atsisveikinimo koncerto.

Čia galime paklausyti kelias ištraukas iš šios kompaktinės plokštelės:

1983 m. Kabaretas „Tarp girnų“ – Norėjimas (ž. J. Erlickas, m. V. Kernagis)

1985 m. Dainos teatras „Kur giria žaliuoja“ – Pamokymai rogėmis važiuojant pro Varnius (eilės M. Martinaitis, skaito V. Kernagis)

Senelio Jono pasakos

Vilniaus Rotušėje vaikams pristatyta ir įteikta kompaktinė plokštelė „Senelio Jono pasakos“, joje  – legendinio aktoriaus Jono Kavaliausko įskaitytos pasakos.

„Gaila, tačiau ne visi vaikai pajėgia dalyvauti „Gėrio meno“ dirbtuvėse. Nemaža dalis jų silpnai jaučiasi, todėl kovodami su liga guli savo palatose ar izoliatoriuje. Galvojant, ką padaryti, kad gydymo laikas jiems prabėgtų greičiau ir linksmiau, kilo mintis išleisti kompaktinę plokštelę su pasakomis, kurių vaikai galėtų klausytis gydymo metu“, – pasakojo V. Kernagis.

V. Kernagio fondas džiaugiasi, kad kuriant pasakų plokštelę prie idėjos įgyvendinimo prisijungė būrys partnerių: portalas DELFI suorganizavo viršelio konkursą, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija suteikė įrašus, „Garsų pasaulis“ bei optinių laikmenų gamybos bendrovė „BOD Group” pavertė tai kūnu, o „Lietuvos paštas“ kompaktines plokšteles pristatys adresatams.